silpnystė

silpnỹstė sf. (2) 1. žr. silpnybė 1: Iš to, jei laike negydose, įgauna vaikai silpnystę, po kurios neužilgo ir smertį Rp. 2. žr. silpnybė 3: Žydai tarp pačių krikščionių gyvena, kurie jų silpnystes ir kliaudas ganoliai pažįsta Kel1881,239.